Jau pasidalinau su Odeta, bet kaip čia nuslėpsi nuo kitų?
Per pastarąją savaitę atbudo kažkur uždusinta sena kaip pats mano gyvenimas aistra psichologijai, stiprėlesnė nei tai, kad užtektų tiesiog toliau gyventi, nes visa yra psichologija.
Todėl nuo vakar nakties užėjus beatodairiškam norui paskaitinėti ką nors rimtesnio negu "kaip atskirti, ar jūsų vyras jus apgaudinėja", šiandien prisiryžau ir nuėjau bent jau į savo prof. rengimo centro biblioteką. Apvaikštau lentynas, prierašo su psichologija nerandu, klausiu darbuotojos:
- turite ką nors apie psichologiją?
- O ko Jūs ieškot?
- Na, noriu pažiūrėti, ką turit, išsirinksiu.
darbuotoja pradeda siūlyti profesionaliai parašytas populiariosios psichologijos knygeles (tiesiogine to žodžio prasme, taip ir sako: "Yra nedidelių, na ten pop.psichologija, bet labai prof.parašyta")
- Nenoriu populiariosios -, sakau ,- noriu ko nors rimtesnio.
nuveda mane iki lentynos ir nueina, per eiles (ne žmonių eiles -žmonių eilių ten nebūna-, lentynų eiles) šnekėdama
- Tai jei nori rimtos knygos tai imk va tas storas - ,(turėdama omeny Myers'o knygas),- bet pamatysi, atsiversi pirmą puslapį, man atrodo, ir daugiau nebenorėsi , - drąsiai teigia be jokių užuolankų, jog nesugebėsiu "panešti", beje, knyga sunki ir fiziškai :D
Nepaisant to, kad pati negalėjo pakęsti psichologijos, kai ją turėjo savo studijose, tikiu, aš dar šiandien gražiai atrodžiau. Matyt, per gražiai, kad imčiau tokią knygą.
Su Myers'o Asmenybės psichologija, jei gerai pamenu tą tomą, susipažinau dar vienuoliktoj klasėj, rašydama referatą apie IQ, EQ ir jų sąryšius, tad šįsyk kiek pagalvojusi pasiėmiau socialinę psichologiją, na, teigiant drąsiau, turbūt vis tiek tik jos pagrindus.
Darbuotojai užrašinėjant knygą į lapelį (taip, jie neturi elektroninės sistemos, ir kam jiem ji, kai į biblioteką žmonės ten užeina ne itin dažnai?) dar pašnekėjome, mat, ji manęs paklausė, ką aš baigusi. Pasakiau, kad nieko, kad metus po mokyklos dirbau, po to šnekėjom, kad bent jau sovietiniais laikais ji be galo gerai mokėjo atskirt saviugda beaaugantį žmogų ir tą, kuris paliestas aukštojo išsilavinimo, sakė, ir dabar panašiai. Stok, galvok, verta.
Ir tik eidama namo suvokiau, kad ji manęs paklausė, ką aš baigusi.
Senos geros aistros, welcome back to my incredibly awesome life!
Per pastarąją savaitę atbudo kažkur uždusinta sena kaip pats mano gyvenimas aistra psichologijai, stiprėlesnė nei tai, kad užtektų tiesiog toliau gyventi, nes visa yra psichologija.
Todėl nuo vakar nakties užėjus beatodairiškam norui paskaitinėti ką nors rimtesnio negu "kaip atskirti, ar jūsų vyras jus apgaudinėja", šiandien prisiryžau ir nuėjau bent jau į savo prof. rengimo centro biblioteką. Apvaikštau lentynas, prierašo su psichologija nerandu, klausiu darbuotojos:
- turite ką nors apie psichologiją?
- O ko Jūs ieškot?
- Na, noriu pažiūrėti, ką turit, išsirinksiu.
darbuotoja pradeda siūlyti profesionaliai parašytas populiariosios psichologijos knygeles (tiesiogine to žodžio prasme, taip ir sako: "Yra nedidelių, na ten pop.psichologija, bet labai prof.parašyta")
- Nenoriu populiariosios -, sakau ,- noriu ko nors rimtesnio.
nuveda mane iki lentynos ir nueina, per eiles (ne žmonių eiles -žmonių eilių ten nebūna-, lentynų eiles) šnekėdama
- Tai jei nori rimtos knygos tai imk va tas storas - ,(turėdama omeny Myers'o knygas),- bet pamatysi, atsiversi pirmą puslapį, man atrodo, ir daugiau nebenorėsi , - drąsiai teigia be jokių užuolankų, jog nesugebėsiu "panešti", beje, knyga sunki ir fiziškai :D
Nepaisant to, kad pati negalėjo pakęsti psichologijos, kai ją turėjo savo studijose, tikiu, aš dar šiandien gražiai atrodžiau. Matyt, per gražiai, kad imčiau tokią knygą.
Su Myers'o Asmenybės psichologija, jei gerai pamenu tą tomą, susipažinau dar vienuoliktoj klasėj, rašydama referatą apie IQ, EQ ir jų sąryšius, tad šįsyk kiek pagalvojusi pasiėmiau socialinę psichologiją, na, teigiant drąsiau, turbūt vis tiek tik jos pagrindus.
Darbuotojai užrašinėjant knygą į lapelį (taip, jie neturi elektroninės sistemos, ir kam jiem ji, kai į biblioteką žmonės ten užeina ne itin dažnai?) dar pašnekėjome, mat, ji manęs paklausė, ką aš baigusi. Pasakiau, kad nieko, kad metus po mokyklos dirbau, po to šnekėjom, kad bent jau sovietiniais laikais ji be galo gerai mokėjo atskirt saviugda beaaugantį žmogų ir tą, kuris paliestas aukštojo išsilavinimo, sakė, ir dabar panašiai. Stok, galvok, verta.
Ir tik eidama namo suvokiau, kad ji manęs paklausė, ką aš baigusi.
Senos geros aistros, welcome back to my incredibly awesome life!
Komentarai
Rašyti komentarą