Furgonėlis Dangaus

Atsikėlusi vakar ryte supratau, kad lėtai atslenka ruduo. Išsibridau iš lovos gal 06.30 ir tylutėliai nusliūkinau link drabužių komodos, susirasti ką nors, su kuo tokiu laiku nebūtų šalta. Kambary tvyrojo švelnutė švelnutė prieblanda ir sunkiau nei visada buvo įžiūrimi stalčiukuose pasislėpę drabužiai.

Taigi, šiandien Mint Vinetu nutraukiau gitaros stygą ir mačiau mielą gražų ciūciką. O jei rimtai, šiandien, po mano frazės, kad sakau tik iš savo asmeninės patirties, manęs buvo paklausta, (pradedant žodžiu "neįsižeisk"), ar aš jaučiuosi labai jau daug gyvenimiškos patirties tokia jauna sukaupusi. Ką galima atsakyt į tokį klausimą? Mano manymu nei daug, nei mažai, sukaupusi tik tiek, kiek ir esu sukaupusi. Ir išvis, bent aš tai dar neradau būdo tokiam dalykui išmatuoti, kaip ir būdo subrendimui išmatuoti, arba būdo žmogaus gerumui matuot. Nežinau kaip čia sverti, daugiau patyręs skaitosi tas, kurio senelis miręs ar tas, kurio šuo padvėsė. Ir sakykit nesakę, kad žmogus svarbiau už šunį (aš visai neketinu to paneigti), bet net ir sukrėtimo lygis, mano manymu, nenurodo patirties. Jeigu Tu iškalei viską, kas įmanoma matematikos kontroliniui ir gavai 10, tai čia rimta patirtis? O jei kitą savaitę nebeatsimeni? Manau svarbiau net ne tai, kokio mąsto įvykiai supa (mane šiandi

Neapsakomai nuostabus dalykas yra kažką savo gyvenime nuspręsti, ir nepalikti to minčių būsenoje. Teigiama, kad svajonių vizualizacija tikrai nemažai padeda tų svajonių siekti. Gal ir ne visiems, bet aš sutinku. Todėl šiandien paėmiau markerį, baltą lapą, ir du sau svarbiausius punktus, kurių dar nepradėjau siekti, drąsiai ant to lapo užsirašiau, dabar jis draugiškai stovi šalia mano kompiuterio. Paskutinis dalykas, su kuriuo taip elgiausi, buvo mano fotoaparato svajonė. Jo atvaizdas gulėjo mano kompiuterio ekrane taip, kad matyčiau kiekvienąsyk, atsidariusi darbalaukį ar įsijungusi kompiuterį. Kai į kažką dėbsai vis po truputį, lyg tarp kitko, viena ar kita forma tą dalyką galėdamas paliesti, tai atrodo realu ir prie to imi priprasti. Gal net imi truputį gyventi taip, lyg jau būtum tai pasiekęs. Fotoaparatą (net geresnį) gausiu rugsėjo pirmą savaitę. Už tai beprotiškas ačiū ir močiutei, ir tėčiui, ir mylimajam, ir mano pačios santaupoms. Ačiū, kad padedate man siekti priemonių, kuri

And I promise you will have hard time getting in touch with me. Not because I don't intend to speak to you never again. Just because people don't see ocasions. Just because someone takes things for granted. So, if you think it is so easy to say stuff and then apologize, or to say even more stuff - try it again. I challenge you. I don't mind. Feel free. Try me. After all, it is not that I don't want to talk with you anymore.

    Taigi, teko didžiulė garbė apsilankyti festivalyje Purpurinis Vakaras. Buvom nuvežti ir turėjome galimybę matyti penktadienio vakaro programą. Garsistas nuo kažkurios vietos ėmė labai fantastiškai dirbti, vakaro koncerto apšvietėjas irgi buvo tiesiog fantastiškas. (Turbūt jau seniai nesu mačiusi tokio apšvietimo darbo, buvo beprotiškai gražu).      Taip pat teko garbė apsilankyti naktiniuose skaitymuose Anykščių bibliotekoje - skaitymuose ir grojimuose. Buvo smagu, daug apšvietimo, kurio neįveikė Gabrielės fotoaparato objektyvas, ir niekaip tinkamai nesuinterpretavo. Girdėjom gerų eilėraščių apie gerus poetus. Buvo kavos ir arbatos. Be abejo, susipažinom su daug įdomių žmonių (gal net keletą vardų atsimenu). Paryčiais, pasibaigus skaitymams, keliavom "pasitikti saulės" iš bibliotekos į slėnį, kuriame stovi Purpurinio Vakaro palapinių miestelis. Būtų labai gerai, jei ne tai, kad saulė kilo absoliučiai priešingoj pusėj. Bet idėjiškai buvo gražu. Gavom košės, kuri buvo p

Taigi yra toks serialas, pavadinimu "LOST". Daug kam girdėtas, daug kam žinomas (lietuviškai - Dingę). Imdb.com sako, kad jis yra nuotykių, dramos ir mistikos žanruose. Puikiai įvertintas. Susiradom pirmas kelias serijas, pažiūrėjau vieną, sakau, nežiūrėsiu daugiau, baisu. Ir ištrynėm likusias serijas, nes jam vienam žiūrėti irgi baisu.

Yra toks keistas apibrėžimas. Jis pavadintas "seksualine orientacija". Paprastai, kai sakome šį žodį, žinom, kad yra skirtingų seksualinių orientacijų žmonių - heteroseksualai, biseksualai, homoseksualai... Kai, skirstydami pagal orientaciją, naudojame žodį "jį traukia", dažniausiai pirštu rodome į seksą ir lovą. Tuomet leiskite man įtraukti į šias seksualinės orientacijos sąvokas įtraukti dar vieną seksualinę orientaciją: aseksualas. Tai žmogus, kurio mylėtis netraukia. Ne mylėti netraukia, bet mylėtis netraukia. Ką tai reiškia? Kad yra labai nemaža tikimybė kur nors sutikti aseksualų heteroseksualą, ar homoseksualą. Ką noriu tuo pasakyti? Nors net pats apibrėžimas seksualinė yra pirmiausiai siejamas su lova ir dauginimusi, tai tikrai nėra vienintelė jo reikšmė. Ir tai įrodo kiekvienas aseksualus hetero ar homo seksualas. Visa tai rašau, nes šiandien ėjau namo, ir pagalvojau, kad visos seksualinių mažumų diskriminacijos problemos prasideda nuo to, kad į seksual

Yra tokia islandų grupė Mum. Kaip ir veik visi islandų atlikėjai ir grupės, ji, žinoma, irgi yra keista. Ir labai įdomi. Teko pabuvoti koncerte/pasirodyme birželį. Klausėm jos ir iki tol. Garso kokybė buvo ne per geriausia, back vokalai nespėjo atskristi ir t.t., bet tai visai nesvarbu. Tiesiog aš dar kartą įsitikinau, kad jei nori kažką daryti savaip, kitaip, susirasti savo asmeninę kryptį, reikia nebijoti ir būti kitokiu - būti net išore, jei labai patinka. Viena gitaristė (o gal ir bosistė, nepamenu, grojo ir čele) atvažiavo su balta paprasta ilga suknute iki kelių. Patogia, laisvai krentančia, ir pati drąsiai prisipažino, kad tai yra pižama, ir kad jai patinka keliauti su pižama. Atrodo, tai paprasta (kas šiais laikais norėtų keliauti su pižama?!), išeini taip kaip nori, pasidažęs kaip nori, apsirengęs kaip nori. Bet aš, pavyzdžiui, kaip mėgstanti sarius, kartais susiduriu su gana daug "teisimo". Pamačius gyvai tą grupę lieku tik dar kartą įsitikinusi: jei nori kurti ki