Kas jums svarbiausia gyvenime? Dėl ko jūs gyvenate?
Manau, man svarbiausia meilė. O to pasekoje - žmogus. Žmonės. Žmonės, kurie supa ir nesupa. Supo. Sups. Dalinimasis su žmonėmis. Ir labiausiai - tuo, kas nenuperkama. Visa, ką gali paliesti, man tėra pagalbinės priemonės. Ir jos naudojimui yra tinkamos tik tol, kol niekas nekelia konflikto.
Jeigu yra troškimas turėti stogą virš galvos, tai kodėl? Noriu bendrauti. Kodėl? Noriu dalintis. Kodėl? Noriu padėti. Kodėl? Myliu.
Šiuo metu reziduojuosi Šiauliuose, Medelyne, pas šeimyną. Čia sutinku tokių sau nesuvokiamų dalykų! Tam tikrais momentais tiesiog matai - išsireiškiama taip, lyg daiktas būtų svarbesnis už žmogų. Daug svarbesnis už žmogų. Iki šiol už tai labai pykau. Rašydama šias eilutes vieną dalyką supratau: išsireiškiama taip, LYG daiktai būtų svarbesni už žmogų. Nėra. Žinau, kad taip nėra. Taip lengvai apsigauti ir man be vargo pavyksta. Gerai, kad bent žinau, kaip iš tiesų yra. Jeigu sustabdyčiau ir paklausčiau, turbūt ir jie žinotų. Kasdienoje užmiršta. Mūsų gyvenimai susideda iš mūsų kasdienų. Iš tų, kuriomis skubame į darbą. Iš tų, kuriomis užmirštame. Iš tų, kuriose plauname galvą. Iš tų, kuriomis keikiames. Tai jei gyvenu dėl žmonių, ir tai žinau, tai kaip galima kiekvieną dieną kurti to neigimą? Kam gyvenant dėl žmonių aukštinti verdamų spagetti bėgančio vandens problemą?
Jeigu man kas nors tvirtai pažiūrės į akis ir iš širdies pasakys, kad jam šiam gyvenime svarbiausia spagetti, tuomet prašom, aš leidžiu rėkt ant manęs už tai, kad bėga vanduo ant plytelės, nuo spagetti.
Problema yra ta, kad žmonės nesustoja savęs pasiteirauti, dėl ko jie gyvena, ir toliau tęsia savo kasdienybes, kuriomis plauna galvą, skuba į darbą, verda spagetti, dažosi, šukuojasi plaukus ir geria kavą. Kodėl?
Manau, man svarbiausia meilė. O to pasekoje - žmogus. Žmonės. Žmonės, kurie supa ir nesupa. Supo. Sups. Dalinimasis su žmonėmis. Ir labiausiai - tuo, kas nenuperkama. Visa, ką gali paliesti, man tėra pagalbinės priemonės. Ir jos naudojimui yra tinkamos tik tol, kol niekas nekelia konflikto.
Jeigu yra troškimas turėti stogą virš galvos, tai kodėl? Noriu bendrauti. Kodėl? Noriu dalintis. Kodėl? Noriu padėti. Kodėl? Myliu.
Šiuo metu reziduojuosi Šiauliuose, Medelyne, pas šeimyną. Čia sutinku tokių sau nesuvokiamų dalykų! Tam tikrais momentais tiesiog matai - išsireiškiama taip, lyg daiktas būtų svarbesnis už žmogų. Daug svarbesnis už žmogų. Iki šiol už tai labai pykau. Rašydama šias eilutes vieną dalyką supratau: išsireiškiama taip, LYG daiktai būtų svarbesni už žmogų. Nėra. Žinau, kad taip nėra. Taip lengvai apsigauti ir man be vargo pavyksta. Gerai, kad bent žinau, kaip iš tiesų yra. Jeigu sustabdyčiau ir paklausčiau, turbūt ir jie žinotų. Kasdienoje užmiršta. Mūsų gyvenimai susideda iš mūsų kasdienų. Iš tų, kuriomis skubame į darbą. Iš tų, kuriomis užmirštame. Iš tų, kuriose plauname galvą. Iš tų, kuriomis keikiames. Tai jei gyvenu dėl žmonių, ir tai žinau, tai kaip galima kiekvieną dieną kurti to neigimą? Kam gyvenant dėl žmonių aukštinti verdamų spagetti bėgančio vandens problemą?
Jeigu man kas nors tvirtai pažiūrės į akis ir iš širdies pasakys, kad jam šiam gyvenime svarbiausia spagetti, tuomet prašom, aš leidžiu rėkt ant manęs už tai, kad bėga vanduo ant plytelės, nuo spagetti.
Problema yra ta, kad žmonės nesustoja savęs pasiteirauti, dėl ko jie gyvena, ir toliau tęsia savo kasdienybes, kuriomis plauna galvą, skuba į darbą, verda spagetti, dažosi, šukuojasi plaukus ir geria kavą. Kodėl?
Komentarai
Rašyti komentarą