Nėra ką rašyti - nerašau.
Yra ką rašyti - rašau.
Labai paprasta.
O šįvakar ką rašyti yra,
Sario kaip paklaikusi ieškau jau gerą mėnesį. Iškuičiu visų devėtų lentynas. Dar paklausiu, ar neturi sandėly.
Sako, kartais būna.Tą mėnesį kažkaip niekam nepasitaikė.
Šiandien, po visokių darbų ir darbelių, kelionėlių po Vilnių, iš savanorių prospektu su persėdimu važiuoju namo. Galiu rinktis, kur išlipti. Sentimentai nugali, ir išlipu ties televizijos bokštu. Galvoju užeisiu į iki apsipirkti. Akys nukrypsta į humaną. Dar dirba, švenčia gimtadienį, viskam 15proc.nuolaida.
Taip visiškai šiaip sau visa nuvargus nuslenku prie medžiagų ir mintyse sakau: "nu jei visai netyčia ims ir pasitaikys kas nors lengvai randamo", mat, net kuistis neturėjau jėgų. Ranka priliečiu patį pirmą rusvą audinį. Išsitraukiu. Saris. Ieškojau gerą mėnesį.
Tai jau daug nebegalvojau, gražus jis man ar šiaip sau (tuo metu maniau, kad šiaip sau, dabar apsirėdžiusi žiūrėdama į veidrodį manau, kad gražus), tiesiog ėmiau ir paėmiau, juolab, kad parduotuvė užsidarinėjo.
Ir va, aš turiu sarį. Nežinau, ar be didžiulių progų juo puošiuosi, bet jau radau keistų rišimo būdų. Gražus audeklas yra tas saris.
Dar šiandien suvokiau, kokia aš "evil" (liet.-"bloga", nors tai taip pat ir neišreiškiama), kai nutariau porai žmonių padaryti turbūt maloniai nemalonią staigmeną. Žinau, kad jiems patiks.
Yra ką rašyti - rašau.
Labai paprasta.
O šįvakar ką rašyti yra,
Sario kaip paklaikusi ieškau jau gerą mėnesį. Iškuičiu visų devėtų lentynas. Dar paklausiu, ar neturi sandėly.
Sako, kartais būna.Tą mėnesį kažkaip niekam nepasitaikė.
Šiandien, po visokių darbų ir darbelių, kelionėlių po Vilnių, iš savanorių prospektu su persėdimu važiuoju namo. Galiu rinktis, kur išlipti. Sentimentai nugali, ir išlipu ties televizijos bokštu. Galvoju užeisiu į iki apsipirkti. Akys nukrypsta į humaną. Dar dirba, švenčia gimtadienį, viskam 15proc.nuolaida.
Taip visiškai šiaip sau visa nuvargus nuslenku prie medžiagų ir mintyse sakau: "nu jei visai netyčia ims ir pasitaikys kas nors lengvai randamo", mat, net kuistis neturėjau jėgų. Ranka priliečiu patį pirmą rusvą audinį. Išsitraukiu. Saris. Ieškojau gerą mėnesį.
Tai jau daug nebegalvojau, gražus jis man ar šiaip sau (tuo metu maniau, kad šiaip sau, dabar apsirėdžiusi žiūrėdama į veidrodį manau, kad gražus), tiesiog ėmiau ir paėmiau, juolab, kad parduotuvė užsidarinėjo.
Ir va, aš turiu sarį. Nežinau, ar be didžiulių progų juo puošiuosi, bet jau radau keistų rišimo būdų. Gražus audeklas yra tas saris.
Dar šiandien suvokiau, kokia aš "evil" (liet.-"bloga", nors tai taip pat ir neišreiškiama), kai nutariau porai žmonių padaryti turbūt maloniai nemalonią staigmeną. Žinau, kad jiems patiks.
Komentarai
Rašyti komentarą