Žinau, kad kartais ir kai kuriais kartais aš būti skeptiška. Bet yra ir tokių įvykių, kurių metu skeptiška būnu labai pagrįstai ir aiškiai.
Taigi, išlindom į šių metų gatvės muzikos dienas. Išėjom gana anksti, dar mažai kas grojo, pasigrožėjom senamiesčiu. Jau vėliau nukeliavom į dalį šalia katedros aikštės. Parkelyje kūrėsi ir įdėmiai koncertui ruošėsi ko gero ne viena paauglių grupė. Pastebėjau, kad nuo tada, kai atsirado geresnės galimybės gauti elektros ir įgarsinimą, tie pasirodymai tikrai tapo daugiau atskirais, veik niekuo nesusijusiais koncertais, negu gatvės muzikos diena. Stovi ir lauki. Negroja. Vienas tikrina būgnus. Kitas kaip per repeticiją varo gitara ant viršaus. Ir taip ne vienoj ar dvejose vietose. Galiausiai neiškentę tų paauglių debiuto taip ir neišgirdom.
Net ne į koncertą panašu, bet į lėta užsimiegojusį garsios grupės soundcheck'ą, ir tai, negana to, tik į jo pradžią. Jeigu jau nutarė pasidaryti savo garbei koncertą, tai kodėl gi tuomet nesusidarius programos ir negrojus plius minus non stop, kaip koncerte?
Kitoj pusėj ant suoliuko pats sau groja vyrukas. Grįždami žadėjom paklausyti. Papustė padus. Matyt jau ir pats negirdėjo, ką jis ten groja, tai net sau taip nelabai ką pagrosi. Iki skausmo žinau šitą jausmą.
Tokia gatvės muzikos diena, kiek žinau, jau ir Šiauliuos po truputį genda - anais metais vietos su įgarsinimu buvo ne kažką paskirstytos, žmonės susirinko į koncertų tipo vietas ir užmiršo visus tuos idėjinius vargšus, kurie groja ant suoliukų, gatvės muziką gatvės muzikos dienoje. Bet vis tiek Šiauliuos dar ne taip, tai sakiau, kitais metais grįšiu palaikyti Šiauliukų.
Atrodo, kad gatvės muzikos diena tampa band'ų (muzikos grupių) muzikos diena, ir toli gražu ne akustinių. Iš vienos pusės tat turėtų būt gražu, ale nebijo atsiskleisti ir išlįsti visokios muzikos atstovai. Bet kad tuos, kuriuos tikrai galėtum pavadinti gatvės muzikantais, per GMD jau galima vadinti veik nykstančia rūšimi.
Kas, visgi, iš tikrųjų yra gatvės muzika? Pritempiama, kad tai muzika, kuri grojama gatvėje. Čia nėra jokios klaidos (pamenu, mačiau straipsnį, kad norima grot ant stogų, ir primenama, kad tai gatvių muzikos diena). Kita vertus, nustatyti tai tiesiog pagal teritoriją irgi yra savotiškas paviršutiniškumas, ypač panagrinėjus sąvokas, kurios egzistavo iki GMD sąvokos. Tai ką, visgi, mes vadiname gatvės muzikantu? Jeigu šnekame apie giedrą kovo šeštadienį ir gatvėje groja grupė su kubais (įgarsinimui) ir mikrofonais, ar mes vadinam tai gatvės muzika? Bent man tai tiesiog neapsiverčia liežuvis taip pavadinti. Tada juk paprastai dairomės, kokia čia proga vyksta ši akcija arba kas čia per teminis koncertas.
Aš, visų pirma, gatvės muzika laikau tai, ką gali pagroti gatvėje be įgarsinimų, arba su mažyčiu pagalbiniu įgarsinimu (pažįstu vaikinuką, turintį mažyti marshall'o kubą, kuris negarsiai įjungtas skamba mielai akustiškai, ir, kas be ko, yra maitinamas baterija). Su gatvės muzika man niekaip nesusiasocijuoja kovo vidury bulvare stovinti paauglių roko grupė su mikrofonais (žinoma, tai tik mano nuomonė).
Tad kam gi, visgi, ta gatvės muzikos diena išvis buvo sugalvota? Regis, jei gerai pamenu, kad visas tas apmirusias tradicijas groti gatvėje imtume ir prisimintume. Kad į gatves paplistų muzika. Tebūnie, ir įvairi muzika. Bet, bent kaip aš manau, gatvės muzikantų muzika.
O tai, akivaizdu, yra visai ne tas pats kaip mūsų egzistuojanti "gatvės muzikos" diena.
Žinoma, prašau atleisti už mano subjektyvią nuomonę.
Manau, kad praverstų daryti valandas nuo ryto iki pavakarės, kai vyktų gatvės muzika (groja kas tik nori, bet daugiau mažiau be įgarsinimų, ir gatvėse).
O tada jau, jei kas iš žymesnių asmenų sugalvoja padaryti savo koncertėlius, tai nuo kokių septynių daryti gatvės muzikos dienos uždarymo koncertus, beje, tokiose patalpose, kur būtų tinkamos oro sąlygos ir atsižvelgta į tai, kad instrumentai yra visomis prasmėmis brangūs, ir tokiose vietose, kur yra stogas, nereiktų laukti kokią valandą vėluojančio Razausko koncerto. Ir visai ne dėl paties Razausko, tiesiog ir smuikai, ir gitaros yra tokie dalykai, kuriuos reikia saugoti, ypač tiem, kurie savo duoną bent šiek tiek iš jų užsidirba.
Atvedėm draugę pasiklausyti Razausko (draugė kaunietė, tą patį vakarą turėjo grįžt namo), palaukėm kol negros ir išlydėjom atgal, mat jai reikėjo grįžinėti/. Aišku, niekas per daug nepyksta ir viskas čia laisvai, bet kai be tvarkos ir apmąstymų orų temomis, tai, manau, nelabai vykę.
O tada jau kažkurioj vietoj galima ir jaunimo roko ir visokio tokio plauko įgarsintoms grupėms paskirti vieną sceną, ir tegu vieni po kitų rengia pasirodymus. Lankstinukai su programa visiem išdalinti, kas ką nori vakare, tą išsirenka, o dieną gali pasiklausyti gatvės muzikos, kurios neužgožia kitoj gatvės pusėj grojantys rokeriukai.
Tokia štai ciniška/skeptiška yra mano nuomonė apie gatvės muzikos dieną, kurioje, irgi tik mano nuomone, gatvės muzikos veik nėra.
Taigi, išlindom į šių metų gatvės muzikos dienas. Išėjom gana anksti, dar mažai kas grojo, pasigrožėjom senamiesčiu. Jau vėliau nukeliavom į dalį šalia katedros aikštės. Parkelyje kūrėsi ir įdėmiai koncertui ruošėsi ko gero ne viena paauglių grupė. Pastebėjau, kad nuo tada, kai atsirado geresnės galimybės gauti elektros ir įgarsinimą, tie pasirodymai tikrai tapo daugiau atskirais, veik niekuo nesusijusiais koncertais, negu gatvės muzikos diena. Stovi ir lauki. Negroja. Vienas tikrina būgnus. Kitas kaip per repeticiją varo gitara ant viršaus. Ir taip ne vienoj ar dvejose vietose. Galiausiai neiškentę tų paauglių debiuto taip ir neišgirdom.
Net ne į koncertą panašu, bet į lėta užsimiegojusį garsios grupės soundcheck'ą, ir tai, negana to, tik į jo pradžią. Jeigu jau nutarė pasidaryti savo garbei koncertą, tai kodėl gi tuomet nesusidarius programos ir negrojus plius minus non stop, kaip koncerte?
Kitoj pusėj ant suoliuko pats sau groja vyrukas. Grįždami žadėjom paklausyti. Papustė padus. Matyt jau ir pats negirdėjo, ką jis ten groja, tai net sau taip nelabai ką pagrosi. Iki skausmo žinau šitą jausmą.
Tokia gatvės muzikos diena, kiek žinau, jau ir Šiauliuos po truputį genda - anais metais vietos su įgarsinimu buvo ne kažką paskirstytos, žmonės susirinko į koncertų tipo vietas ir užmiršo visus tuos idėjinius vargšus, kurie groja ant suoliukų, gatvės muziką gatvės muzikos dienoje. Bet vis tiek Šiauliuos dar ne taip, tai sakiau, kitais metais grįšiu palaikyti Šiauliukų.
Atrodo, kad gatvės muzikos diena tampa band'ų (muzikos grupių) muzikos diena, ir toli gražu ne akustinių. Iš vienos pusės tat turėtų būt gražu, ale nebijo atsiskleisti ir išlįsti visokios muzikos atstovai. Bet kad tuos, kuriuos tikrai galėtum pavadinti gatvės muzikantais, per GMD jau galima vadinti veik nykstančia rūšimi.
Kas, visgi, iš tikrųjų yra gatvės muzika? Pritempiama, kad tai muzika, kuri grojama gatvėje. Čia nėra jokios klaidos (pamenu, mačiau straipsnį, kad norima grot ant stogų, ir primenama, kad tai gatvių muzikos diena). Kita vertus, nustatyti tai tiesiog pagal teritoriją irgi yra savotiškas paviršutiniškumas, ypač panagrinėjus sąvokas, kurios egzistavo iki GMD sąvokos. Tai ką, visgi, mes vadiname gatvės muzikantu? Jeigu šnekame apie giedrą kovo šeštadienį ir gatvėje groja grupė su kubais (įgarsinimui) ir mikrofonais, ar mes vadinam tai gatvės muzika? Bent man tai tiesiog neapsiverčia liežuvis taip pavadinti. Tada juk paprastai dairomės, kokia čia proga vyksta ši akcija arba kas čia per teminis koncertas.
Aš, visų pirma, gatvės muzika laikau tai, ką gali pagroti gatvėje be įgarsinimų, arba su mažyčiu pagalbiniu įgarsinimu (pažįstu vaikinuką, turintį mažyti marshall'o kubą, kuris negarsiai įjungtas skamba mielai akustiškai, ir, kas be ko, yra maitinamas baterija). Su gatvės muzika man niekaip nesusiasocijuoja kovo vidury bulvare stovinti paauglių roko grupė su mikrofonais (žinoma, tai tik mano nuomonė).
Tad kam gi, visgi, ta gatvės muzikos diena išvis buvo sugalvota? Regis, jei gerai pamenu, kad visas tas apmirusias tradicijas groti gatvėje imtume ir prisimintume. Kad į gatves paplistų muzika. Tebūnie, ir įvairi muzika. Bet, bent kaip aš manau, gatvės muzikantų muzika.
O tai, akivaizdu, yra visai ne tas pats kaip mūsų egzistuojanti "gatvės muzikos" diena.
Žinoma, prašau atleisti už mano subjektyvią nuomonę.
Manau, kad praverstų daryti valandas nuo ryto iki pavakarės, kai vyktų gatvės muzika (groja kas tik nori, bet daugiau mažiau be įgarsinimų, ir gatvėse).
O tada jau, jei kas iš žymesnių asmenų sugalvoja padaryti savo koncertėlius, tai nuo kokių septynių daryti gatvės muzikos dienos uždarymo koncertus, beje, tokiose patalpose, kur būtų tinkamos oro sąlygos ir atsižvelgta į tai, kad instrumentai yra visomis prasmėmis brangūs, ir tokiose vietose, kur yra stogas, nereiktų laukti kokią valandą vėluojančio Razausko koncerto. Ir visai ne dėl paties Razausko, tiesiog ir smuikai, ir gitaros yra tokie dalykai, kuriuos reikia saugoti, ypač tiem, kurie savo duoną bent šiek tiek iš jų užsidirba.
Atvedėm draugę pasiklausyti Razausko (draugė kaunietė, tą patį vakarą turėjo grįžt namo), palaukėm kol negros ir išlydėjom atgal, mat jai reikėjo grįžinėti/. Aišku, niekas per daug nepyksta ir viskas čia laisvai, bet kai be tvarkos ir apmąstymų orų temomis, tai, manau, nelabai vykę.
O tada jau kažkurioj vietoj galima ir jaunimo roko ir visokio tokio plauko įgarsintoms grupėms paskirti vieną sceną, ir tegu vieni po kitų rengia pasirodymus. Lankstinukai su programa visiem išdalinti, kas ką nori vakare, tą išsirenka, o dieną gali pasiklausyti gatvės muzikos, kurios neužgožia kitoj gatvės pusėj grojantys rokeriukai.
Tokia štai ciniška/skeptiška yra mano nuomonė apie gatvės muzikos dieną, kurioje, irgi tik mano nuomone, gatvės muzikos veik nėra.
Komentarai
Rašyti komentarą