Rimtai, kaip žmonės pasveiksta per dvi dienas? Atsikeli pervažiuotas, nueini miegot pervažiuotas, liepžiedžius geri litrais ir dar kosėji. Ačiū Dievui - katė visą laiką guli greta: tai ant peties, ant pilvo, ant kojų, greta jų. Ot tinginė, suras visokių pasiteisinimų, kad tik dieną pamiegot, kad tik naktį pasiduoti, net šeimininką prižiūrėti pradės.
Katės apskritai yra labai subtilūs, bet žvėrys. Kiekvienas, kuriam teko girdėti garsus, kuriuos katės leidžia, kai taikosi į judančius objektus (jei penktame aukšte, dažniausiai - paukščius), gali patvirtinti, kad tame nekaltame kailyje su gražiom akytėm tūno žvėris.
Su žaibiška reakcija, aštriais nagais ir rimtais dantimis (kai jau žiovauja ir matosi nasrai, jautresnis žmogus pafantazavęs, kad toks miegantį naktį jį užpuola turbūt ir apalpti galėtų).
Prisiskaičiau apie kačių auklėjimą, kad nuolaidžiaut jokiu būdu negalima, išmest už durų ir kai jau kniauks įleisti.
Ryte ant žemės radom tapetų gabaliuką. Į Gedo gitaros dėklą galandosi nagus, subariau, ir iš karto prie drąskyklės nuėjo. Žino, rupūžė, kad negerai daro, žino, kad niekas jei neleis, ir vis tiek mėgina. Keisti padarai tos katės.
Kai kurie neauklėjantys rašo "pirktinės drąskyklės visai nemėgsta, išsidrąsko į visus mūsų baldus geriau". Rimtai? Aišku, kad nemėgsta, jei nieks jos nebara, ir nerodo kur vieta tai daryti. Čia kaip nupirkti kraiko dėžę, pastatyt, katei jos net neparodyt, ir pirmąsyk koridoriuj prisisiojusiai nieko nesakyt, o tada rašyt "nemėgsta kraiko dėžės".
Tiek tų naujienų. Kitą savaitę pasirodymas, sakiau pagrosiu šiandien, bet kad lovoj geriau. Tik va arbatos reiks užsikaisti.
Vakarų fronte nieko naujo, daug galvoju, mėginu išsirinkti kažkokią tai gyvenimo kryptį, šiandien skanų pyragą iškepiau, kuris turėjo būti arba sudegęs arba nevalgomas (bent kol kepėm, taip atrodė).
Pažiūrėjom nieko filmą.
Kitą savaitę susitinkam Jolitos Vaitkutės parodos atidaryme, Knygyne "Sielai" vasario 23 dieną, 13 valandą, jei gerai pamenu. Ten pirmą sykį (pasirodo, jau nebe pirmą) gyvai išvysiu Sirvidytę ir tikiuosi, kad išgirsiu "Vakar vaike gimei".
Vaikščiojo čia pas mane kažkas į darbą pavalgyti. Tokia panaši, tokia panaši į Eglę, po poros kartų pasigooglinau neištvėrus ir neliko jokių abejonių: arba ji turi dvynę, arba Eglė tenai ir vaikšto.
Na, o Ieva prašė parašyti įrašą. Įrašą ir parašiau.
Katės apskritai yra labai subtilūs, bet žvėrys. Kiekvienas, kuriam teko girdėti garsus, kuriuos katės leidžia, kai taikosi į judančius objektus (jei penktame aukšte, dažniausiai - paukščius), gali patvirtinti, kad tame nekaltame kailyje su gražiom akytėm tūno žvėris.
Su žaibiška reakcija, aštriais nagais ir rimtais dantimis (kai jau žiovauja ir matosi nasrai, jautresnis žmogus pafantazavęs, kad toks miegantį naktį jį užpuola turbūt ir apalpti galėtų).
Prisiskaičiau apie kačių auklėjimą, kad nuolaidžiaut jokiu būdu negalima, išmest už durų ir kai jau kniauks įleisti.
Ryte ant žemės radom tapetų gabaliuką. Į Gedo gitaros dėklą galandosi nagus, subariau, ir iš karto prie drąskyklės nuėjo. Žino, rupūžė, kad negerai daro, žino, kad niekas jei neleis, ir vis tiek mėgina. Keisti padarai tos katės.
Kai kurie neauklėjantys rašo "pirktinės drąskyklės visai nemėgsta, išsidrąsko į visus mūsų baldus geriau". Rimtai? Aišku, kad nemėgsta, jei nieks jos nebara, ir nerodo kur vieta tai daryti. Čia kaip nupirkti kraiko dėžę, pastatyt, katei jos net neparodyt, ir pirmąsyk koridoriuj prisisiojusiai nieko nesakyt, o tada rašyt "nemėgsta kraiko dėžės".
Tiek tų naujienų. Kitą savaitę pasirodymas, sakiau pagrosiu šiandien, bet kad lovoj geriau. Tik va arbatos reiks užsikaisti.
Vakarų fronte nieko naujo, daug galvoju, mėginu išsirinkti kažkokią tai gyvenimo kryptį, šiandien skanų pyragą iškepiau, kuris turėjo būti arba sudegęs arba nevalgomas (bent kol kepėm, taip atrodė).
Pažiūrėjom nieko filmą.
Kitą savaitę susitinkam Jolitos Vaitkutės parodos atidaryme, Knygyne "Sielai" vasario 23 dieną, 13 valandą, jei gerai pamenu. Ten pirmą sykį (pasirodo, jau nebe pirmą) gyvai išvysiu Sirvidytę ir tikiuosi, kad išgirsiu "Vakar vaike gimei".
Vaikščiojo čia pas mane kažkas į darbą pavalgyti. Tokia panaši, tokia panaši į Eglę, po poros kartų pasigooglinau neištvėrus ir neliko jokių abejonių: arba ji turi dvynę, arba Eglė tenai ir vaikšto.
Na, o Ieva prašė parašyti įrašą. Įrašą ir parašiau.
Komentarai
Rašyti komentarą