Na kam šiais laikais nebūna, kad skubėdami iškviečia du liftus? kad iš vienkartinio ir daugkartinio naudojimo indo pasirenkamas pirmasis kartas nuo karto?
Kad į "tašę" nebetelpa daiktai, nepatogu, jau reiktų naujos, didesnės?
Čia susiduria sąžinė ir patogumas. Patogumas tai visi dalykai, kurie suteikia komfortą: nauja lova, šiltesnis paltas, indas, kurio nereikia plauti, laiką taupančios liftų kvietimo strategijos...
Aš pasiryžau išmokti kviesti vieną liftą vienu metu, vienkartinius puodelius kartas nuo karto pernaudoti, ir prieš pirkdama daiktą suvokti, ar jau tikrai metas jį pirkti, ar dar galiu tverti su senuoju. Kodėl? Nes mažytis mūsų ego sako "Tavo telefone jau reikia naujų funkcijų". Skambinti galima? Galima. Rašyti galima? Galima. Tai kaip čia yra su tuo reikia?
Patogu palikti koridoriuj šviesą, nes dar eisi pro jį. Patogu palikti kompą įjungtą, kai išeini. Juk, visgi, grįši. Kai valaisi dantis, paikti bėgti vandenį, nes tuoj skalausi dantis.
Ir visgi, tai tik mažytės užgaidos, be kurių mes ir taip puikiai išgyventume, gal netgi jaustumėmės labiau mąstantys ir turintys bent kiek daugiau atsakomybės už vietą, kurioje gyvename. Šiais laikais jau net posakis "po manęs - nors ir tvanas" ir tas netenka galios.Jau nebeaišku, ar krėsdamas nesąmones, jų pasekmių nebepatirsi šiame gyvenime.
Aišku, kad patogu šiukšlę bet kur numesti, užuot tempus namo. Kišti viską į bendrą konteinerį užuot rūšiavus (rūšiavimo konteineriai juk dažniausiai - toliau).
Bet tai tik mažytės užgaidos, mažytės problemos, kaprizai, palyginus su tuo, su kuo susiduria pasaulis ir jame gyvenantys žmonės. Esam tik mažyčiai padarėliai visoj sistemoj, ypač tie, kurie išsikelia sau problemas, nes šiandien daugiabutyje netiekiamas karštas vanduo.
Komentarai
Rašyti komentarą