Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Dar reikia žūtbūtinai paminėti, kad

Dar reikia žūtbūtinai pasigirti, kokias mielas petnešas gavau, net jei jos ten nesimato.

 
Jos raštuotos, geltonos ir su drugeliu prieky!

 
Mane rimtai sudominęs draugės katinas.

 
Draugė ant mano minėto „oldschool‘inio“ dviratuko. Ji miela ir jis mielas. Ak!

Mano šiųmetis atradimas: keramikinis puodelis su dangteliu išsinešimui (nevienkartiniu, vakuuminiu). @ draugės namai.
Žmonės, turiu pranešimą: mėgstu mielus keramikinius puodelius, pailgus (ilgesnius į aukšti nei šiaip), su gražiais piešinukais ir vakuuminiais dangteliais, būna arbatų parduotuvėse. Mano gimtadienis sausio trečią, bet dovanas priimu ir pavėluotai (arba iš anksto!)
***
Taip pat yra vienas užrašas, ant mūsų miesto laikrodžio – Gaidžio – vandališkai užrašytas ir besipuikuojantis jau kurį laiką. Tai – visai smagi mįslė:
 
Neanglakalbiams: Jei Tu mėgini nepasisekti, ir Tau tai pasiseka, kurį Tu padarei?


 
Gal reikia kada tapti kulinare arba maisto fotografe? M?
***
Dar buvo vienas toks nutikimas. Grįžtu kažkurią dieną namo ir ant stalo guli šokoladukas. Ir ne bet koks:
niekada tokio nemačiau.

 
Niekas neprisipažįsta: mama sakė niekad nemačiusi,kiti namiškiai juo labiau, niekas neprisipažįsta. Ogi tai – ekologiškas baltasis šokoladas, net nustėrau. Turiu pasakyti, buvo savotiško, tačiau labai skanaus skonio(žinau, sakinys „sviestas sviestuotas“ dėl to skanaus skonio).

 
Panašu į laaaaaaabai ekologišką sudėtį.

 
Ir aš manau, kad naminiai garuose virti ir aliejuje pakepinti koldūnai su pievagrybiais ir daržovėmis taip pat yra nuostabus dalykas.
Turbūt tiek, šįkart paveikslėliškai – iš manęs.
Iki kito.
Aš myliu jus.

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Kaip aš nemėgstu važiuoti namo

Tai štai. Kažkur išsiskųsti reikia. Tikiu, man už tai atleisite. Arba ne. Rašydama šį sakinį (juodraštis knygelėje, traukiniu minant kilometrus per žemę, nė iš tolo neprimenančią žiemos), staiga pastebiu: rašiklio spalva identiškai violetinė mano lakuotiems nagams. Štai, kur mačiau šitą spalvą. Sunku su ta namų sąvoka, kai jau keletą metų gyvenu Vilniuje. Mama kartodama vis klausia "kada grįši?", ir, kai aš tuo metu mėgaujuosi savo pačios namų jaukuma, keistai skamba, kad dar kažkur reikia sugrįžti. Šiaulius aplankau per didžiausias šventes, žmonių gimtadienius, paskutinį sykį - ir per laidotuves. O kartais norisi aplankyti šiaip sau, pamatyti ten esančius draugus. Bet ilgainiui pavargsti važiuoti (kaip ir pavargsta tavo piniginė) ir lieka praktiškai didžiosios šventės. Kaip kad šiandien. Norisi kiek sėslumo, mažiau mėtymosi, ramių savaitgalių namie (dirbantiems žmonėms ramūs savaitgaliai visgi yra turtas). Kartą jau rašiau, kad į Šiaulius važiuoju kaip į...

100 faktų apie mane

Šimtas faktų apie mane 1. Dažniausiai nevalgau mėsos 2. Domiuosi Miley Cyrus . Nepaisant fakto, kad bent 80% jos muzikos man yra absoliučiai neklausoma, ji man vis dar graži ir bais įdomus žmogus. 3. Mėgstu susipažint su įvairiausio plauko žmonėm ir būdama perdėm sociali pirmą susitikimo dieną visą kartu bastytis arba diskutuoti ir t.t. 4. Paskutinis geras žiūrėtas filmas – „ Constantine “, 2005 5. Dažniausiai net netyčia į mano rankas pakliuvus kokiai temai imu ir nors paviršutiniškai pasidomiu ja labiau – paskutinės dvi buvo 07-08m. ekonomikos krizė (visokiausi The margin call ir Too big to fail ) ir formulės vienas legendos ( Senna; Rush ) 6. Šiemet pirmą sykį dalyvavau rinkimuose ir žadu tą daryti visuomet ateity 7. Kiečiausias naujas išmoktas patiekalas buvo bulvių ir baltųjų ridikų troškinys-apkepas grietinėlės padaže 8. Turiu ask.fm paskyrą ir dažniausiai gėriuosi klausimais, kurių man niekas nerašo http://ask.fm/IndreGegeckaite 9. Tik...

NURENGTI NEGALIMA APRENGTI

Ai karamba, nu nepasirašys patys tie tinklaraščio įrašai, rašyt juos reikia. Dalis šito įrašo mano galvoje pasirašė gūdžiais praėjusiais metais, regis, kita, - bet susijusia -, tema, kuri, manau, čia irgi atsispindės kažkuriuo metu. Aš neturiu plano, planas turi mane. whoop whoop lets go Vakar Lietuvoje įvyko pirmasis egzotinių šokių prie stulpo konkursas. Ir aš ten buvau, įvairias reakcijas apturėjau, daug šokių nužiūrėjau. Nuėjau išbandyt stulpo ir holy shit, kaip sceninis stulpas (taip ir vadinam juos angliškai - stage -, tie, kurie baigiasi į niekur ir sutvirtinti su nešiojama apačioje esančia svorių konstrukcija) tai visai geras stulpas, užskaitau. Ta prasme, kaip žiūrovė buvau, bet neneigsiu dviejų dalykų. 1. Galimai pagalvojau, kad kai biški daugiau turėsiu įgūdžių, norėčiau sudalyvaut. Vien dėl to, kad smagu. 2. Yra kažkoks ten posakis, mažas žingsnis žmogui, didelis žmonijai. Tai, manau, ir čia yra panašiai, tik dar nesugalvojau tikslios frazuotės. Nes man visai atrodo, kad š...