Kaip teisingai kabinti paną

Taigi, taip jau nutiko, kad šiandien vakarop ėjau pro indų restoraną ir užsimaniau palyginti savo iki šiol ragautus mėgstamus indiškus patiekalus su jų indiškais patiekalais. Pasiėmiau iš draugės knygą kad turėčiau ką skaityti laukdama maisto (Jungo Raudonąją knygą, reiki gi pagaliau ką nors Jungo perskaityti), ir mane atsisėdusią ir mėginančią skaityti užkalbino padavėjas. Įdomu yra gal ir tai, kad pradžioje pamatęs, kad skaitau paklausė ar patylinti muziką, bet po to jau gi pradėjo klausinėti ką skaitau, ar mėgstu skaityti ir t.t.

Nu ir užsikalbėjom. Apie indiškus filmus, visokiausias knygas, Lietuvą, Sanskritą, indišką maistą...
Užsikalbėjom, kalbėjimo metu pavalgiau, susimokėjau už vakarienę. Ir man pasiūlė apsikeisti Facebook ar šiaip kokiais kontaktais, cituoju, "filmų rekomendacijoms". Aš - žmogus draugiškas. Apsikeičiu. Tik išeinu iš restorano, ateina pirma žinutė - kaip faina buvo susipažinti. Tada ateina antra - filmo rekomendacija. Tada trečia - "mes galėtume kartu tą filmą pažiūrėti". Pasakius, kad turiu vaikiną, buvo iškelta idėja, kad su vaikinu tada galiu tą filmą kartu pažiūrėti. Gražus priėmimas, netgi.

Bet man visa šita situacija nešė tokį nefainą jausmą. Tokį, angliškai būtų, ick. Pasidalinau apie ją su drauge, draugu ir dar vienoj grupėj, tiesiog su skundu kad nu kodėl kiekvienąsyk kai su kuo nors kalbuosi, jie turi mane kabinti. Ir gavau labai skirtingus atsakymus iš vyrų ir iš moterų. Su drauge mums abejoms jausmas buvo ewww, vyrų draugų pozicija buvo kad praleidi 100% progų, kuriomis nepasinaudoji.

Ir tada pagalvojau, kad nors tikėjausi pritarimo sau, bet šitie skirtumai atsakymuose yra ne be reikalo.
Vyrus per daug retai kabina, moteris - per daug dažnai. 

Gal dėl to automatiškai noriu atpilti beveik kiekvienąsyk kai mane kabina ir man jau praktiškai viskas atrodo kaip ewww. Ir pradėjau galvoti - o tai kas su tuo kabinimu negerai, ir dar labiau - o kaip kabinimas turi atrodyti? Koks yra teisingas būdas kabinti moterį?

Man yra lengva atsakyti, jei kalbama apie susitikinėjimo/porų ieškojimo programėles. Žinau, kas man patinka, kas nepatinka, žinau, kad pirma noriu šiek tiek pažinti žmogų pamatyti, ar clickinam. Žinau, kad nenoriu nuogų ir nenuogų penio nuotraukų be konteksto (turbūt ir su, bet vis tiek). Žinau, kad mėgstu, kai su manimi flirtuoja per humorą, žodžių žaismą. Bet visa tai - programėlių kontekste. O tai kaip ten su tuo realiu, neprogramėlių gyvenimu?

Tiesa yra ta, kad vyrams retai kas sako komplimentus ar skiria dėmesio, mielai ir maloniai su jais bendrauja. Tai yra liūdna ir gimdo uždarą ratą. Jei su tavimi retai gražiai bendrauja, kai bendrauja, tai yra toks šaltas vanduo per sprandą. Didelis pokytis nuo normos. Vadinasi, aš turiu jai patikti, jeigu ji su manimi taip bendrauja. O dabar, surprise surprise - viena iš priežasčių, kodėl vyriškajai lyčiai retai dalinu, pavyzdžiui, komplimentus, yra tai, kad tą akimirką, kai duodu komplimentą, žmogus nusprendžia, kad noriu su juo į lovą. Ir atsiranda užburtas ratas.

Bet kai pagalvoju - tai nieko čia labai nenutiko, žmogus pakalbina, aš atsakau, galiausiai pradeda kabinti. Pasakau ne - baigiasi. Tiesą sakant, čia dar visai geras variantas, kad kai pasakai ne, kabinimas baigiasi. Bet vis tiek aš turiu tą vidinį ewww. Man atrodo, man taip yra, nes man dažniausiai norisi labiau pažinti žmogų prieš jį kabinant, ir dėl to to paties tikiuosi iš kitų. Kaip ir visose programėlėse, aš iš karto nepasirašau eiti kavos, nebent jau labai kažkaip keistai clickinam antgamtiškai, aš noriu pakalbėti apie keletą man svarbesnių temų, pažiūrėti, kur susiduria ar susitinka mūsų požiūriai. Ar nėra išankstinių deal-breakers. 

Ir aš noriu būti matoma. Noriu būti matoma kaip žmogus. Individuali būtybė, kurios yra daugiau negu jos kūnas ir paviršutiniška charizma su paviršutiniškais pokalbiais. Aš noriu, kad mane kabintų dėl to, kad tokia esu vienintelė. Kad žmogus manyje kažką rado, ko nerado prieš tai kalbintame žmoguje. Ir aišku, kas aš esu, kad teisčiau ir už kitus nuspręsčiau, ką jie manyje rado? Gal jie įžvalgūs labai. Gal aš kažko nežinau. Bet aš per tą laiką nieko nesužinojau apie žmogų išskyrus tai, kad jis nemėgsta skaityti knygų.

Aš nemanau, kad yra blogai, jei žmogus žmogų traukia nuo susitikimo momento. Manau, tai yra normalu ir taip tikrai būna. Bet aš matau bėdą to parodyme. Gal dėl to, kad to parodymo aš gaunu bene kasdien, kaip ir šiandien eidama stotelėn gavusi pašvilpavimo, nes, matyt, kažkam labai "patikau". Bet man kažkaip... Norisi sužinot apie žmogų.

Dar pagalvojau, kad Indijoje turbūt apskritai vis dar gajus įsitikinimas turėtų būti, kad moterys ir vyrai draugais būti negali, kas - kultūriniai skirtumai - yra atskira ir taip pat labai plati tema šituo klausimu. Ji natūraliai uždeda papildomą filtrą. 

O bet tačiau - tai kaip teisingai kabinti "paną"?

Update:
Natūraliai bus daug įsižeidusių žmonių, besirikiuojančių su "mes ne visi tokie" plakatais. Smaguma yra ta, kad jeigu jūs taip nesielgiate, tai ne apie jus eina ir kalba. Manau patys suprantame, kad negali būti, kad 100% vyrų taip elgiasi.

Papildomos mintys: Galimai vieta diskusijai yra draugystės rolei tarp skirtingų lyčių. Ar gali būti, kad yra taip, kad moterys dažniau ieško draugų, o vyrai - partnerės? Jei taip - kodėl? Ar vyrai dažniau linkę būti draugais su savo lyties atstovais? O gal draugystės rolė yra nuvertinama? Iš kur atsiranda toks didelis disonansas tarp to, ko nori dvi , dažniausiai skirtingų lyčių, pusės?