Pamaniau, kad galvoje esu sukaupusi keletos savotiškų filmų kolekciją. Apie holivudinius mes kažkaip dažnai vienas su kitu pasidaliname, papasakojame siužetus. Klausau šiandien dainos ir galvoju - bet va, aš, pavyzdžiui, pasidomiu kiek rytais, iš savo neaiškių aistrų. Todėl šiandien norėčiau pristatyti keletą šią akimirką (ups, jau praėjo) į galvą šovusių rytietiškų filmų.
Secret, 2007
Ar įmanoma painiai į vieną filmą sujungti fantastiką, dramą ir muziką? Galima, dar ir kaip galima. Tai puikiai įrodė šio korėjietiško filmo režisierius, pats pasirašęs sau skriptą, jį surežisavęs ir sugrojęs visus muzikos gabalus. Negana to, jo ir vaidyba fantastiška. Nors žinomas ir prieš tai, Jay Chou šiame filme, mano manymu, suklesti visomis prasmėmis.
Muzikos mokyklos laikai, nepilnos dvi valandos aukštos kokybės kūrinių, daugiausiai klasikinių. Santykių narpliojimas mistinėse scenose. Filmas baigiasi. Žiūrovas toliau dėbso į ekraną, mėgindamas surišti paskutinius aukšto lygio fantastikos galus.
A moment to remember, 2004
Tai - dar vienas genialus korėjiečių filmas, absoliučiai įtraukianti drama. Drama seka jauną merginą, kopiant per tokius gyvenimo kalnus kaip uždraustą meilę, į kurį jai įkopti pavyksta, bet štai įvyksta nelaimė ir...
Drama vaizduoja realų gyvenimo tragizmą, užfiksuoją žmogų jo aukštumose ir įdaubose, slenkąs laikas ir besikeičiančios gyvenimo sąlygos iš paskutiniųjų mėgina sugriauti stiprią dviejų žmonių meilę. Ne, čia nebus jokių papildomų Chosė Antonijų, nebus jokių netikrų nėštumų. Bus taip, kaip būna gyvenime.
Filmas baigiasi. Žiūrovas dėbso į ekraną. Nežino, ar labiau jaučiasi laimingas ar prislėgtas, tik ką į save įsileidęs nuostabiai įamžintą kito gyvenimą.
Nagai Sanpo / A long walk, 2006
Jei rašyčiau angliškai, rašyčiau: "A magnificent drama by Eiji Okuda". Na, bet pamėginsiu kaip nors išsiversti tas savo mintis.
Gyvenime pasitaiko vienišų žmonių. Pasitaiko daugiau ir mažiau vienišų žmonių, kurie staiga ir netyčia, pasitaikius aplinkybėms, vienas į kitą atsiremia, idant sukauptų stiprybės toliau gyventi vieni, o galbūt ir kažką pakeistų. Tokie ryšiai - ne visada labai naudingi visiems, jie palieka kažką nuošalėje, siunčia moralei iššūkį ir būna prieštaringai įvertinami. Tai tėvystės ir motinystės, amžiaus nepaisančios draugystės istorija, apgaubta mažyčiu gyvenimo tragizmu ir taip pat - didžiuliu džiaugsmu ir malonumu, tikėjimu, kad kiekvienas nusipelnė mūsų dėmesio ir rūpesčio. Ir, deja, dėl vienų ar kitų priežasčių, ne visi tą dėmesį gali priimti, ne visi gali pripažinti savo klaidas, ir ne visa, kas atrodo teisinga, yra legalu.
Nagai sanpo - labiausiai trijų keliaujančių žmonių istorija. Pirmieji du traukdami vienas kitą iš vienatvės liūno iškeliauja kartu ir sutinka trečią sumišusią sielą. Kaip baigiasi istorija? Kas ten nelegalaus? Palieku tai išsiaiškinti jūsų detektyvinėms savybėms.
Šis filmas - absoliučiai nuostabi kinematografija, kadruotės, aplankytos vietos, vienumos su visa kuo jausmas, ir pripažinimas, kad ta vienuma susideda iš detalių. Kad šalia manęs yra kiti, ir mes vis netiesiogiai paliečiame vienas kito gyvenimus. O kartais, vardan abipusio gijimo - ir tiesiogiai.
Taip pat filme pasirodo dar jaunas, bet mano vienas mėgstamiausių aktorių apskritai, ir vienintelis dievinamas japonų aktorius - Shota Matsuda. Jo rolė filme ne visai pagrindinė. Bet ji tobula.
Filmas baigiasi. Žiūrovas dėbso į ekraną. Mintyse tyla.
Pereiname prie tų, kurie neturi gyvenimų - yra pasiryžę žiūrėti azijietiškas TV dramas:
I hear your voice (Girdžiu tavo balsą), 2013
Prisiekiu, nesu mačiusi nei filmo, nei serialo, kuriame tilptų tiek daug žanrų. Gal dėl to, kad žmonės šį serialą vadina "Legal drama", t.y. teisėsaugos drama, jeigu jau mėginčiau išversti, ir aš nesu mačiusi daug tokių dramų. Ir visgi, tai nebuvo, nėra ir nebus eilinė drama. Nepaisant gražiai nušlifuotos herojų išvaizdos plakatėlyje (mat, nedaug ką radau neutralaus, su visais keturiais), juos dabar matysite visokius. Bus mažytė mažytė dalis paranormalių reiškinių, arba, sakykim, ypatingų sugebėjimų, kurie kels klausimą - ar verta juos naudoti? Ar tai etiška? Ar moralu? Kada tai padeda ir kada trukdo?
Taip pat fantastiškai puikiai susuktas kriminalas, su visomis kulminacijomis, žmogaus virsmu į nusikaltėlį, tokiu žmogišku virsmu, kurį galime stebėti.
Teisės spragos ir privalumai, daugybė kovų ir bylų. Ar legaliai galima pagerinti gerbūvį pasaulyje? Ir kaip susitvarkyti savo pačių netobulus gyvenimus? Kaip nenustoti kovoti?
Pradėjau galvoti ir pati baisiai vėl užsinorėjau peržiūrėti šitą korėjiečių šedevrą. Tiesą sakant, japoniškų darbų žiūriu gerokai daugiau, tačiau tie keli, prie kurių teko prisiliesti korėjietiškai... Jie unikalūs, nuostabūs ir artimi.
The musical, 2006
Absoliutus komedijos šedevras. Laimi mano apdovanojimą. Jį radau visiškai netyčia ir visą gyvenimą galėsiu rekomenduoti žmonėms, nes nesutikau nieko panašaus. NIEKO. Toks žmogiškas, netašytas bet ne juodas humoras. Gali pagauti save rimtai kvatojantį dar pirmoj serijoj, dar nepažįstantį personažų. Aišku, yra ir dramos. Aišku, yra ir meilės.
Kaip ten žmonėms su karjera muzikoje? Aukštojoje muzikoje - operose, miuzikluose? Gera muzika, fantastiški personažai, ir visgi, svarbiausia - nuostabiai paprasta pagrindinė veikėja. Tokie žmonės praeina tarp mūsų kas dieną, mes jų nematome, nepažįstame, jie yra ir yra nuostabūs. Ir kai kurie iš jų gyvena labai rimtą humorą.
Štai ir tas humoras: The musical.
Tiek šiandien žinių iš manęs,
galvoju greitu metu padaryti atskirą japoniškų TV dramų sąrašą, nes turiu kiek per daug šitam pildyti.
Visada Jūsų,
Furgonėlis Dangaus.
Komentarai
Rašyti komentarą