Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

foto-nesigėdijimas

Fotografija man - toks geras milijonas dalykų, iš kurių ji ir susideda. Man turbūt pats svarbiausias kiekvienos nuotraukos faktorius yra apčiuopiamas tikrumas.
Yra estetinių nuotraukų, kurios, visi žinome, yra suvaidintos. Tačiau kai kurios iš jų savo darbą atlieka taip gerai, kad žiūrėdamas į jas jauti apčiuopiamą jausmą, ir jis numaldo mintį, kad tai yra suvaidinta.|
Man fotografija - ne tik estetika, bet ir savotiškas subjektyvus įamžinimas, dokumentacija, ir nuotraukos, neturinčios didžiulės estetinės vertės man gali būti tokios pat lygios, kaip ir ją turinčios. Savo tikrumu.
Nesigėdiju kadrų, kurie galėjo turėti geresnę ekspoziciją, kompoziciją. Jei matau, kad tai vienintelis mano kadras, ir jei iškirpsiu iš jo šono ten kažkieno pasimaišiusią ranką, jis taps prastesnis, bet jis kažką tokio, kažką polaroidinio, momentinio ir tikro turi, galiu drąsiai juo dalintis. Nes, galų gale, man fotografija - mėginimas užfiksuoti jausmą.

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Kaip aš nemėgstu važiuoti namo

Tai štai. Kažkur išsiskųsti reikia. Tikiu, man už tai atleisite. Arba ne. Rašydama šį sakinį (juodraštis knygelėje, traukiniu minant kilometrus per žemę, nė iš tolo neprimenančią žiemos), staiga pastebiu: rašiklio spalva identiškai violetinė mano lakuotiems nagams. Štai, kur mačiau šitą spalvą. Sunku su ta namų sąvoka, kai jau keletą metų gyvenu Vilniuje. Mama kartodama vis klausia "kada grįši?", ir, kai aš tuo metu mėgaujuosi savo pačios namų jaukuma, keistai skamba, kad dar kažkur reikia sugrįžti. Šiaulius aplankau per didžiausias šventes, žmonių gimtadienius, paskutinį sykį - ir per laidotuves. O kartais norisi aplankyti šiaip sau, pamatyti ten esančius draugus. Bet ilgainiui pavargsti važiuoti (kaip ir pavargsta tavo piniginė) ir lieka praktiškai didžiosios šventės. Kaip kad šiandien. Norisi kiek sėslumo, mažiau mėtymosi, ramių savaitgalių namie (dirbantiems žmonėms ramūs savaitgaliai visgi yra turtas). Kartą jau rašiau, kad į Šiaulius važiuoju kaip į...

100 faktų apie mane

Šimtas faktų apie mane 1. Dažniausiai nevalgau mėsos 2. Domiuosi Miley Cyrus . Nepaisant fakto, kad bent 80% jos muzikos man yra absoliučiai neklausoma, ji man vis dar graži ir bais įdomus žmogus. 3. Mėgstu susipažint su įvairiausio plauko žmonėm ir būdama perdėm sociali pirmą susitikimo dieną visą kartu bastytis arba diskutuoti ir t.t. 4. Paskutinis geras žiūrėtas filmas – „ Constantine “, 2005 5. Dažniausiai net netyčia į mano rankas pakliuvus kokiai temai imu ir nors paviršutiniškai pasidomiu ja labiau – paskutinės dvi buvo 07-08m. ekonomikos krizė (visokiausi The margin call ir Too big to fail ) ir formulės vienas legendos ( Senna; Rush ) 6. Šiemet pirmą sykį dalyvavau rinkimuose ir žadu tą daryti visuomet ateity 7. Kiečiausias naujas išmoktas patiekalas buvo bulvių ir baltųjų ridikų troškinys-apkepas grietinėlės padaže 8. Turiu ask.fm paskyrą ir dažniausiai gėriuosi klausimais, kurių man niekas nerašo http://ask.fm/IndreGegeckaite 9. Tik...

NURENGTI NEGALIMA APRENGTI

Ai karamba, nu nepasirašys patys tie tinklaraščio įrašai, rašyt juos reikia. Dalis šito įrašo mano galvoje pasirašė gūdžiais praėjusiais metais, regis, kita, - bet susijusia -, tema, kuri, manau, čia irgi atsispindės kažkuriuo metu. Aš neturiu plano, planas turi mane. whoop whoop lets go Vakar Lietuvoje įvyko pirmasis egzotinių šokių prie stulpo konkursas. Ir aš ten buvau, įvairias reakcijas apturėjau, daug šokių nužiūrėjau. Nuėjau išbandyt stulpo ir holy shit, kaip sceninis stulpas (taip ir vadinam juos angliškai - stage -, tie, kurie baigiasi į niekur ir sutvirtinti su nešiojama apačioje esančia svorių konstrukcija) tai visai geras stulpas, užskaitau. Ta prasme, kaip žiūrovė buvau, bet neneigsiu dviejų dalykų. 1. Galimai pagalvojau, kad kai biški daugiau turėsiu įgūdžių, norėčiau sudalyvaut. Vien dėl to, kad smagu. 2. Yra kažkoks ten posakis, mažas žingsnis žmogui, didelis žmonijai. Tai, manau, ir čia yra panašiai, tik dar nesugalvojau tikslios frazuotės. Nes man visai atrodo, kad š...