Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Apie 2.99 kainuojančius pasirinkimus (žiedo istorija)

Pirmą sykį gyvenime nusipirkau žiedą, nes nesugebėjau parduotuvėje jo nusiimti. Nieko tokio, jis kainavo viso labo 2.99. Kai pagalvoji, kaina nedidelė, ne baisiai daug praradau. Bet ir žiedas nepatinka.

Todėl sekančią dieną ėmiau ir pagalvojau: nereikia matuotis žiedų, kurie yra "šiaip sau". Nes tai gali prilipti visam gyvenimui.
Kaip jau supratot, turbūt tai ne tiek labai apie žiedus, kaip apie mūsų pasirinkimus. Esu linkusi mokytis iš mažų dalykų.
Esu "už" naujoms galimybės ir išbandymams, bet, neseniai suvokiau, esu visa galva "prieš" jei jų griebiamasi su "šiaip sau" motyvacija. Mūsų impulsyvūs pasirinkimai visada mus kažkur nuveda. Jei nesversime jų, jei darysime tik todėl, kad "šiaip sau", jie gali nuvesti ne į pačias geriausias vietas.
Apskritai, manau, nieko daryti nereiktų šiaip sau. Šiaip sau gyventi, šiaip sau dirbti, šiaip sau bendrauti. Nes tokį gyvenimą nugyvenęs turbūt ir jautiesi nugyvenęs tokį "šiaip sau" gyvenimą.
Pirmąją žiedo egzistavimo su manimi dieną dar mėginau daug kam jį atiduoti - mažu gal kam patinka, bet po to pagalvojau, kad tai tos naujos minties simbolis, iš kurios išties kažko išmokau. Lai būna su manimi ir tai primena.
Geriau jau net menkiausius dalykus rinktis, nes kažko iš jų išmoksi, nes gali kažką duoti, nes tai bus naujos trokštamos patirtys ir pažintys. Kad ir kur tai nuvestų.
Bet ne nes "šiaip sau".

Nes tie dalykai, kuriuos renkiesi "šiaip sau" gali su Tavimi likti visą gyvenimą, kai tuo tarpu visą gyvenimą gali likti ir nuostabios patirtys, naktiniai pokalbiai ir dalinimasis viskuo, kuo galima dalintis.
Net jeigu "šiaip sau" dalykai kainuoja viso labo 2.99.

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Kaip aš nemėgstu važiuoti namo

Tai štai. Kažkur išsiskųsti reikia. Tikiu, man už tai atleisite. Arba ne. Rašydama šį sakinį (juodraštis knygelėje, traukiniu minant kilometrus per žemę, nė iš tolo neprimenančią žiemos), staiga pastebiu: rašiklio spalva identiškai violetinė mano lakuotiems nagams. Štai, kur mačiau šitą spalvą. Sunku su ta namų sąvoka, kai jau keletą metų gyvenu Vilniuje. Mama kartodama vis klausia "kada grįši?", ir, kai aš tuo metu mėgaujuosi savo pačios namų jaukuma, keistai skamba, kad dar kažkur reikia sugrįžti. Šiaulius aplankau per didžiausias šventes, žmonių gimtadienius, paskutinį sykį - ir per laidotuves. O kartais norisi aplankyti šiaip sau, pamatyti ten esančius draugus. Bet ilgainiui pavargsti važiuoti (kaip ir pavargsta tavo piniginė) ir lieka praktiškai didžiosios šventės. Kaip kad šiandien. Norisi kiek sėslumo, mažiau mėtymosi, ramių savaitgalių namie (dirbantiems žmonėms ramūs savaitgaliai visgi yra turtas). Kartą jau rašiau, kad į Šiaulius važiuoju kaip į...

100 faktų apie mane

Šimtas faktų apie mane 1. Dažniausiai nevalgau mėsos 2. Domiuosi Miley Cyrus . Nepaisant fakto, kad bent 80% jos muzikos man yra absoliučiai neklausoma, ji man vis dar graži ir bais įdomus žmogus. 3. Mėgstu susipažint su įvairiausio plauko žmonėm ir būdama perdėm sociali pirmą susitikimo dieną visą kartu bastytis arba diskutuoti ir t.t. 4. Paskutinis geras žiūrėtas filmas – „ Constantine “, 2005 5. Dažniausiai net netyčia į mano rankas pakliuvus kokiai temai imu ir nors paviršutiniškai pasidomiu ja labiau – paskutinės dvi buvo 07-08m. ekonomikos krizė (visokiausi The margin call ir Too big to fail ) ir formulės vienas legendos ( Senna; Rush ) 6. Šiemet pirmą sykį dalyvavau rinkimuose ir žadu tą daryti visuomet ateity 7. Kiečiausias naujas išmoktas patiekalas buvo bulvių ir baltųjų ridikų troškinys-apkepas grietinėlės padaže 8. Turiu ask.fm paskyrą ir dažniausiai gėriuosi klausimais, kurių man niekas nerašo http://ask.fm/IndreGegeckaite 9. Tik...

NURENGTI NEGALIMA APRENGTI

Ai karamba, nu nepasirašys patys tie tinklaraščio įrašai, rašyt juos reikia. Dalis šito įrašo mano galvoje pasirašė gūdžiais praėjusiais metais, regis, kita, - bet susijusia -, tema, kuri, manau, čia irgi atsispindės kažkuriuo metu. Aš neturiu plano, planas turi mane. whoop whoop lets go Vakar Lietuvoje įvyko pirmasis egzotinių šokių prie stulpo konkursas. Ir aš ten buvau, įvairias reakcijas apturėjau, daug šokių nužiūrėjau. Nuėjau išbandyt stulpo ir holy shit, kaip sceninis stulpas (taip ir vadinam juos angliškai - stage -, tie, kurie baigiasi į niekur ir sutvirtinti su nešiojama apačioje esančia svorių konstrukcija) tai visai geras stulpas, užskaitau. Ta prasme, kaip žiūrovė buvau, bet neneigsiu dviejų dalykų. 1. Galimai pagalvojau, kad kai biški daugiau turėsiu įgūdžių, norėčiau sudalyvaut. Vien dėl to, kad smagu. 2. Yra kažkoks ten posakis, mažas žingsnis žmogui, didelis žmonijai. Tai, manau, ir čia yra panašiai, tik dar nesugalvojau tikslios frazuotės. Nes man visai atrodo, kad š...