Furgonėlis Dangaus

Ačiū Tau Dieve už katę vogiančią vieną vienintelį piešimo moduliui tinkantį trintuką ačiū už vyną kurį parsinešė vyrai ir kurio negaliu pakęsti ačiū Tau Dieve už tokį nuostabų tėtį už fotografijos studijas už canon 70d už labai didelį objektyvą ačiū Tau Dieve už rudenį baigiantį tyliai praeiti pro šalį už rūką, kurio taip retai pasitaiko Ačiū Tau Dieve už brolius ir seses ir skautų vadovų sueigą tą paprasta kuri dar neįvyko, tai aš dar ne skautė ačiū Tau Dieve už visus tuos japonus už žalią arbatą už jazminus žalioj arbatoj už keistas dainas angliškai Ačiū Tau Dieve už augantį kelių žmonių angliškų dainų fanų klubą už nuvytusią šaltmėtę kuri pagaliau daugiau negu truputį numirė Ačiū Tau Dieve kad leidai jos nelaistyti kad leidi pradėti beveik iš naujo kažką pasėti kai mėta numirs Ačiū Tau Dieve kad retsykiais lija kad kažkur šiam pasaulyje yra tonos žmonių kuriuos myliu ačiū Tau Dieve kad išmokei nesekti amžinu menininko portretu su cigarete, bu...

tie rašytojai - - - jiems vis triukšmo per daug per mažai, negaliu rašyti negaliu kalbėti - dabar rašau rašau savo elniuką man už nugaros ragais kasantį odą savo elniuką man už nugaros spiriantį į užpakalį savo elniuką kurį sukūriau kad jis mane susikurtų

buvo taip gera atsiminti kad gera mums nuolatos būna atsikeliam išslenka plaukas pražyla antakis geriam arbatą linoja už lango koks gražus žodis - - - linoja visi apsiniaukę keikiantys šlapią žolę visad yra bent truputį sausas šaligatvis

taip žvėriškai žvėriškai pila iš Tavo iš mano į mūsų, einant šunkeliais, einant tik tiesiai, čia skaitomos eilės čia rašoma, čia, tiktai čia nes visad yra tiktai čia. nuo ryto lyg vakaro keikiant studijų užduotis šypsantis žmogui kabinant fraze ar eilutėm negirdint poezijos - - - pats ją rašai (matyt, jau išgirdęs) linguojant poezijos taktan                   ir   šypsantis   šypsantis   šypsantis

Kai pagalvoji, tas begalinis azartas knistis po savo ir kitų gyvenimus, sukant rodykles atgal ir svarstant "kur aš Tave mačiau", "gal kadais jau bendravom?" yra toks pamišusiai beprasmiškas ir lėkštas, kai nei tas aš, nei tas Tu nebeegzistuoja. Jei du žmonės susitiko, turbūt nėra jokios prasmės sužinoti, ar jau buvo susitikę. Tikrai susitiko dabar.

Atsikėlusi vakar ryte supratau, kad lėtai atslenka ruduo. Išsibridau iš lovos gal 06.30 ir tylutėliai nusliūkinau link drabužių komodos, susirasti ką nors, su kuo tokiu laiku nebūtų šalta. Kambary tvyrojo švelnutė švelnutė prieblanda ir sunkiau nei visada buvo įžiūrimi stalčiukuose pasislėpę drabužiai.

Taigi, šiandien Mint Vinetu nutraukiau gitaros stygą ir mačiau mielą gražų ciūciką. O jei rimtai, šiandien, po mano frazės, kad sakau tik iš savo asmeninės patirties, manęs buvo paklausta, (pradedant žodžiu "neįsižeisk"), ar aš jaučiuosi labai jau daug gyvenimiškos patirties tokia jauna sukaupusi. Ką galima atsakyt į tokį klausimą? Mano manymu nei daug, nei mažai, sukaupusi tik tiek, kiek ir esu sukaupusi. Ir išvis, bent aš tai dar neradau būdo tokiam dalykui išmatuoti, kaip ir būdo subrendimui išmatuoti, arba būdo žmogaus gerumui matuot. Nežinau kaip čia sverti, daugiau patyręs skaitosi tas, kurio senelis miręs ar tas, kurio šuo padvėsė. Ir sakykit nesakę, kad žmogus svarbiau už šunį (aš visai neketinu to paneigti), bet net ir sukrėtimo lygis, mano manymu, nenurodo patirties. Jeigu Tu iškalei viską, kas įmanoma matematikos kontroliniui ir gavai 10, tai čia rimta patirtis? O jei kitą savaitę nebeatsimeni? Manau svarbiau net ne tai, kokio mąsto įvykiai supa (mane šiandi...