"Kita vertus, manau, kad galima maitintis pagal savo prigimtį. Jeigu žmogus gali savo rankomis papjauti, nužudyti kiaulę, vištą ar kitą gyvį, jis gali tai ir valgyti. Aš asmeniškai to padaryti negaliu. Paauglystėje mėginau žvejoti, man būdavo skaudu numauti žuvį nuo kabliuko. Aš jaučiu, kad sukeliu gyvūnui skausmą. Negaliu to daryti, todėl negaliu jo ir valgyti. Tiesiog to nėra mano prigimtyje. O nuskinti obuolį, iškasti bulvę – galiu. Vadinasi, galiu ir valgyti. Pastaruoju metu šitaip mąstau." - Teigia vienas iš Lietuvoje žinomų žmonių, pavardę palikime neaiškią, kad neprasidėtų bereikalingų diskusijų. Tai štai: aš turbūt net fiziškai kiškio nesugaučiau, ką jau kalbėti apie moralines vertybes, stengtis iš karto tą kiškį nudėti, žiūrėti, kaip jis kankinasi ir kaip akyse gesta gyvybė. Kai kuriem tos gyvybės nieko nevertos, o kai kurie mėsą valgo visai nesusiedami triušio su tuo, kas yra jų lėkštėje. Tai jų asmeninis gyvenimo būdas, aš pasirinkau kitokį. Vėlgi, mano ka
mėginimai pažinti raides ir jų nešamą prasmę