Furgonėlis Dangaus

Puikus filmas ir..... rekomenduoju!

Na kam šiais laikais nebūna, kad skubėdami iškviečia du liftus? kad iš vienkartinio ir daugkartinio naudojimo indo pasirenkamas pirmasis kartas nuo karto? Kad į "tašę" nebetelpa daiktai, nepatogu, jau reiktų naujos, didesnės? Čia susiduria sąžinė ir patogumas. Patogumas tai visi dalykai, kurie suteikia komfortą: nauja lova, šiltesnis paltas, indas, kurio nereikia plauti, laiką taupančios liftų kvietimo strategijos... Aš pasiryžau išmokti kviesti vieną liftą vienu metu, vienkartinius puodelius kartas nuo karto pernaudoti, ir prieš pirkdama daiktą suvokti, ar jau tikrai metas jį pirkti, ar dar galiu tverti su senuoju. Kodėl? Nes mažytis mūsų ego sako "Tavo telefone jau reikia naujų funkcijų". Skambinti galima? Galima. Rašyti galima? Galima. Tai kaip čia yra su tuo reikia ? Patogu palikti koridoriuj šviesą, nes dar eisi pro jį. Patogu palikti kompą įjungtą, kai išeini. Juk, visgi, grįši. Kai valaisi dantis, paikti bėgti vandenį, nes tuoj skalausi dantis.

Grįžau kalėdoms, nešioju katę ant rankų, golstau, einu su ja į virtuvę, glostau, virtuvėj keptuvėj kepa karbonadai. Kažkas ne taip su šituo pasauliu >.>

Galbūt pažiūrėsite į mane skeptiškai, bet šiandien daug ką apsvarsčiusi aš teigiu, kad labai lengva yra išrinkti dovaną, kuri tiesiog patiktų/labai patiktų apdovanotajam. Ir daug sunkiau yra dovana kažką išreikšti. Aš galiu nupirkti žiebtuvėlį arba gražų bokalą rūkančiam geriančiam žmogui. Jam tai atrodys gėris ir gražu ir labai faina. Bet juk aš tam nepritariu. Ir linkėjimai ant atviručių šalia dovanų ne šiaip sau rašomi. Tu dovanoji ir Tu linki. Net jei tas žmogus mano, kad jis gyvena taip, kaip jam yra geriausia, aš jam nelinkiu daryti to ir ano, nes nemanau kad taip yra gerai. Lengva nupirkti brangių cigarų, broliukui - šautuvą, jis juos juk taip mėgsta -, tačiau jau pradedu manyti, kad nerandant dovanos, kuria išties nuoširdžiai trokšti palinkėti, gal geriau ir nelinkėti, negu skatinti žmonių priklausomybes, silpnybes, paviršutiniškus dalykus. Juk galų gale tas žmogus yra daugiau negu rūkanti gerianti asmenybė. Liūdna, kad per tas priklausomybes būna, kad tik taip ir tegali api

Netobulas. Su nuoširdžiais nusigrojimais ir nusidainavimais. Netobulai sumaketuotas (t.y. negrąžintas veik išvis, nesutariau su movie maker. ) Su per ilga nenukirpta pradžia ir galu - ir visgi jums. Ir dar, negana to su ošiančiu garsu: nemanau, kad yra pasauly žmogus, kuris mano kompiuteriu kitokį garsą įrašytu, čia jau visuotinė anomalija. Taigi, mielieji, daug šiltų šiltų dalykų. Su žiema ir artėjančiom šventėm. Nuo manęs ir lunatiko!

Ką tik pasidarėm daug porcijų nevalgomos manų košės.  Orai? Nieko gero, šalta...

Na ką, sveiki gyvi visi pasaulio žmonės!!! Atgyvenom nežmoniškai žmonišką savaitgalį po "Jaunųjų bardų ir G.Storpirščio vakaro" ;> Nežinau, kaip pasirodžiau, užtatai mano draugas, kurs pirmsyk gyvenime lipo ant scenos, pasirodė turįs įgimtą talentą bendrauti su publika. Jis gal ir nejuto, bet, net jei ne iš drąsos, darė daug drąsių pauzių (per kurias niekas neplojo) ir kažkokiais kitais nežemiškais būdais palaikė nuostabų kontaktą. Duokit ir man šito! Sugrojome su mergaite, vardu Guoda, o Guoda groja čele! Toks nuostabus nuostabus instrumentas šalia nuostabios mergaitės. Žodžiu, į čelę ir mes jau taikomės kaip į naują investiciją ;> O iš tiesų tai nuostabiai pusto. Nuo vėjo retsykiais sudreba balkono langai. Zenitan drįsau įsidėti dar vieną juostelę kurioje turbūt dar neužstrigo nei vienas kadras. Vytenis su savo įstringančia mašina irgi mėgaujasi žiema. Ieva mėgaujasi žodžių garsais ir skambina man į facebooką. Žodžiu, kalėdos. (kaip pildyk reklama sako "

Taigi, šiandien aš fotografavau snaigę. Kokį pusvalandį. Užsidėjau savo miškų batus ir išdūmiau į mišką, nelabai suvokdama, kaip ten slidu ir prisnigę. Tai buvo vienas geriausių mano pasivaikščiojimų, kurio vos vos nenutraukiau pačioje pradžioje, nesugebėdama užlipti į kalną. Ir visgi suradau kitą vietą, kur nuo kalno reikėjo nusileisti. Mano baltos pirštinės jau užmerktos skalbimo milteliuose, gal dar kada jos bus baltos. Radau nuostabią snaigę. Su zenitu makro fotografavau tik kartą ir neaiškiai. Paskaudo rankas nuo laikymo, akis nuo fokusavimo. Tada jaučiausi nuoširdžiai pavargusi ir jau mėginau galvoti apie ėjimą namo, bet nutariau dar čiut čiut pasivaikščioti. Kai jau šiaip ne taip rioglinausi į sekantį kalną, mano teorinė skautybė (kur anksčiau buvo mano galva?) pagaliau suveikė ir aš suvokiau, kad aplink čia visada daug šakų ir lūžusių medžių. Turbūt šią akimirką neįsivaizduojat, kaip stipriai tai pagerina ėjimo miškais kokybę. Vieną syk užuot nuėjus ant skardžių vos nep

Šiuo metu valgau morką ir užsigeriu morkų sultimis. Galbūt dar kas nors susimąstėte apie savo akių sveikatą? Žodžiu, prisiskaičiau, naudingos ne vien morkos. Taip pat apelsinai, špinatai, sojos pupelės, kopūstas... Besidomintiems ayurveda yra tokia žolė Triphala, su kurios nuoviru sveika plauti akis, arba bent papildus pavartoti (tokių šiandien užsisakiau). Ir įpraskit, garbės žodis, kartas nuo karto į tolį žvilgtelėti, kai skaitote ar žiūrite ką arti, ir žinoma, kai kompiuteriu veikiama neaktyvi veikla (pvz žiūrimas filmas), pasistenkite jį atitraukti kuo toliau. Dar sužinojau, kad akims labai svarbi galvos ir kaklo kraujotaka, todėl galvą pasukinėti ratu (tipiškas apšilimo pratimas) pasirodo, yra labai sveika. Ayurveda dar rekomenduoja žiūrėti į tekančią arba besileidžiančią saulę apie dešimt minučių stovint basomis kojomis, taip pat, iš 90cm atstumo žiūrėti į daiktą minutę, užsimerkti, atkurti jį mintyse ir kartoti pratimą. Ir dar yra visi klasikiniai pratimai: Stipriai sumir

Žinot, ką aš šiandien suvokiau? Iš esmės, labai banalų dalyką. Mes visi tai esam girdėję. Bet šiandien aš iš tiesų tai suvokiau. Niekada nesustok. Kad ir kaip kvaila, vaikiška atrodytų kaip dabar tai darai, kaip dainuoji. Kaip tai kitiems nepatiks. Niekada nesustok. Ne taip tai veikia. Tau reikia tai pereiti, kad iš to kažkas užaugtų. Tu netampi kažkuo nustojęs tai daryti, ir palaukęs dešimt metų ir tada staiga tampi subrendęs tai daryti. Tai neveikia šitaip. Tu eini per tai ir taip Tu tampi kažkuo. Ne atidėdamas. Ne pamesdamas. ---------------------- What I understood today is to never stop doing something, no matter how imature or stupid or not progressing it looks like at the moment. Just don't stop doing it. You don't become something by throwing your activities out cause you are no good at them. It does not work this way. To become something you actually have to go through this. Deal with your own imaturity and your mistakes, and you being no good at all these things. You

Štai tokia ir diena šiandien. Atėjo tokia diena, kai galiu drąsiau sakyti: aš dievinu Miley Cyrus. Dabar jau ne Hanos Montanos serialą, iš kurio taip pat daug išmokau. Dabar aš galiu sakyti: "Tik pažiūrėkit į ją! Koks jos balsas! Kokia siela dainoje! Ji tampa įkvėpimu!" Ji užaugo ir aš tapau mažyte to liudytoja, dabar kiekvienam, ant jos stumiančiam galiu parodyt bent du video, kurie man atėmė žadą. Vienintelis dalykas, kurio apie ją nemėgau, buvo jos muzika, bet ir ši ėmė ir užaugo. Tai juk nuostabu. Pažiūrėkit į ją!