Jūs neturite teisės tylėti Girdžiu man kuždant į ausį. Jūs neturite teisės tylėti , kaip filme, kai antrankiais surakina rankas ir pasodina į kamerą iki artimiausio tardymo. Jūs gal ir turite tokią teisę, mano sąžinė, tačiau, negali man to leisti. Taip jau nutinka, kad kiekvienais metais, tam tikru metų laiku užkimbu už kokios netolerancijos viršūnės, šiandien tai buvo komentarai po Jolitos Vaitkutės straipsnio pasidalijimo, apie tai, kaip galima atkreipti dėmesį į visuomenės problemas. Ir aš kažkaip... Man kažkaip... Nesusiturėjau. Nesusiturėjau tą akimirką, kai pamačiau moters komentarą, tokį komentarą: "Visi šitą "problemą" su homo -fobais ir -filais bando vis spręsti kuo garsiau kalbėdami, ką nors organizuodami ar rodydami. Manau vienas geresnių sprendimų būtų tiesiog nustoti ta tema tiek kalbėti... esu visiškai nieko prieš kitų pakraipų žmones, bet jau iki gyvo kaulo yra įgrisę tos jų pačių raudos ir juos palaikančiųjų pamokslai, neva, esame neišp
mėginimai pažinti raides ir jų nešamą prasmę