Furgonėlis Dangaus

Koks nuostabus visgi Ilgas ar trumpas Yra mano gyvenimas Su draugę persekiojančiu draugu. Šitos kojos Tai jau ne tos kojos Kurias prieš dešimtį metų matei Nukreipęs žvilgsnį žemyn Ne tos kojos; Jau šitiek nueita Kai reikdavo - pabegėta Gal per mažai atsigręžta Jau ir muzika kita Supa šias kojas. Ir langas Fotoobjektyvas Iš kitos lango pusės Buvo užsukęs savaitgaliui Pas šitas kojas Kurios pametė draugą Gal ir gerai, kad pametė Garuoja matė Koks visgi nuostabus tas Mano Tavo Absoliutus Visa ko Išgyvenimas Net kojų Labiausiai nusidėjusių: Arčiausiai žemės.

Kaip aš džiaugiuosi Kad užrašų knygelės Pirmajam puslapy Draugo daiktų sąrašas į Girulius Kuriuose jau buvom'Iš kurių parvažiavome Ir tik paskui prasideda kartuvės Visokio plauko citatos ir pastebėjimai Daug suveltų minčių vienose rankose Rašau ir nesugaunu savo paties atsakymų ar aš sau ar aš jums ką šiandie vakarienei ar jūs tai ne aš ko aš noriu kodėl šito taip reikia kodėl taip gaila pinigų batams (kavai negaila) kodėl idealai išsiskiria o mes, viso labo earl grey'us su pienu O mes pasiliekam Kietai miegodami Minkštai atsikeldami Vienas iš grybų Kitas iš renginio Vienas botais Kitas peršlapęs Atsistojęs iš paskutiniųjų Plunksna vos įskaitomai Šitai rašantis į knygelę Kurios pirmame puslapy Šventas draugo daiktų sąrašas.

Pasakyk kad šešioliktas Kitokiais dabar netikiu Nė nežinau Gimėme teisūs ar teisiantys Būna pikta Sprendžiam, kada suprantama O kada ne Kitom aplinkybėm Neverta žmogaus suprasti Gerbti neverta Visos vakaro stadijos Vakaru nuteka Akmenėliai upelyje Dailiai laikose Žemės, vandens Laikosi srovės Pamažu į niekur nugrimztančios Kur jai ir vieta Kur ji gidas Agentūros Kadais užvadintos gyvenimu (UAB gyvenimas UAB niekur) Kur nėra aguonų stotelės Ir nėra opijaus Kur rašau Kur rašai Tu atsikeli Išmeti biką Ir visi grūdai Netelpa bokštuos Ką juose laikai Kas Tave laiko Nebe tie laikai Neberia laiko. Jau kasdien nebemaudo vaikų Jau nėra kada, o sako "susirgs" Jau tik kava-darbas-miegas-kava (o ir vanduo ne nemokamas) Ir retsykiais tualetas Paglostyti katę Subarti kad taip nesišertų Aš šituo netikiu Ir vargu ar šitai manimi tiki.

Kaip iš vaikų rašinėlių: Pradedu: "jei būčiau meras" pradedu Lukiškių aikštė jau būtų Lennono, Vienos stotelės pavadinimas būtų "stotelė" Stebėčiau keleivių veidus Negi taip keista Nevadinti eilėraščių Nedainuoti eilių Nebūti bardu Išvis niekuom nebūti Kad ir į pačią nebūtį Mes taip įsikandę Būti kirpėjomis Treneriais O savimi būti galima? O būnant nebūti galima?

Visi nuo tilto Visi nuo tilto Pasileidžia Pamėnkalnio link Gatvės užkimštos Teka Troleibusų ex-keleiviai Dar yra vietų Dar yra vietų O kai neskubu Pasileidžiu kur nors Dar yra vietų Kur nebuvau Tūkstančiai vietų Neparašytų Netilptų į mano Nesamus objektyvus Objektyvūs Ar mes objektyvūs Kas čia žino Gal tik pats Dievas Ir gal dar E. Kaip gerai, kad nėra laiko Kaip gerai kad nėra laiko jį sustabdyti.

Nuo to laiko praėjo Labai daug laiko Pas mus atsikraustė Povilas Medžiai išsinėrė iš žalio Laumės liko be nieko Su niekuo Keturioliktas man netinka Kojos po truputį Slenka vilnonių kojinių Nuo to laiko Draugės harde numirė nuotraukos Ėmiau dėvėti sarį Mane išmokė indiško "ačiū" (tą pačią dieną jį užmiršau) Kažką apniko remontai Sulaužytos rankos Kaip gros kaip rašys nežinau Gal visgi nebūtina užrašyti Aš jau seniai pasidaviau ir šešioliktas man ne tabu Kad tik namo Kad tik kuo greičiau Kol namas manęs dar neišdavė Kol aš dar mirtingas.

Šitai sako kepyklėlės "Esprit de la provence" užrašas ant slenkamųjų durų apačios (kuri kepyklėlei atsidarius staiga tampa viršumi). Tai citata. Viena iš tų, kurias matome gana dažnai. Pirmiausiai, ačiū žmonėms už Kauną. Dvi nepakartojamos mano gyvenimo dienos. Ačiū visiems ir visoms, Augustei, Rugilei, Ramūnui, Aleksui ir Ancis, su kuriais susipažinom vietoje, Kaune, Presto kėdėse. Visiems nebuvusiems turiu pasakyti, kad, mielieji, Jums metas užsukti į Fluxus ministeriją Kaune, ir kuo greičiau :) Turbūt trumpam nušvitau ten atėjusi. Gražios buvo ir Hanza dienos Kaune, bent jau buvo galima gauti cukraus vatos ir suvalgyti ant pievutės. Už naktinius pašnekesius, mielą lietų, apkabinimus ir žaliausią iš visų žolių žolę - ačiū. Už nepakartojamas akimirkas... Žinau, kaip banaliai tai skamba. Kaune prie manęs grojančios prieina ir klausia, ką tuo metu jaučiu. Sakau, ar jei tat būtų nusakoma žodžiais, man tikrai reiktų groti, kad tai pajusčiau? Už pusantro metro ant žemės šą