Furgonėlis Dangaus

Alternatyvus tinklaraščio įrašo pavadinimas: "Kaip aš paaukojau VMI pinigų, kodėl normalūs dalykai skamba juokingai ir kaip aš nemoku rengtis". Ar kažkas panašaus. Ką gi šie trys, pavadinime minėti dalykai, turi bendro? Atspėjote teisingai - nieko jie bendro neturi. Išvis. Gal tik tai, kad jie visi trys vienaip ar kitaip yra nutikę  mano gyvenime. Negaliu tiksliai atsiminti, bet, regis, pirmasis nutiko kažkur metų sandūroje. Iš bendrų nuogirdų ir socialinės erdvės žinomam žmogui, su kuriuo normaliai bendrauti man kol kas neteko, parašius, kad pažįstami ieško fotografo renginiui, penkiom savo letenom pasirašiau, pasiūliau savo kainą ir pan, viskas čiki-piki , tik jiem reikėjo sąskaitos, renginys už kelių dienų, VMI verslo liudijimą - jei gerai pamenu - išduoda per  2 - 4 dienas, tarp jų kažkuri lyg ir buvo šventinė. Žodžiu, viskas sutarta, duodu savo el.paštą, jie man ryte parašys ir viskas ok, tai ryte anksti atsikėlus optimistiškai užsakau liudijimą, paskambinu poniai į

Aplink galėtų degti namai, o aš sėdėčiau su ausinėmis ir klausyčiau dainos. Dainos, išnešančios mane kažkur, kur viskas lyg ir lytėta pirštais, tačiau neapibūdinama ir per didžiausias pastangas. Dainos, kurią praklausiusi jaučiuosi taip, lyg būčiau ką tik išgyvenusi kažką didžiulio, kažką svarbaus, gal net svarbiausio savo gyvenime. Linguodama į taktą, su ausinėmis, vidury nakties. Nerašiau gerą milijoną metų, vis pakeldama ranką (kaip smurtaujančiai skamba!), ir nuleisdama gana greitai, per greitai. Kaip turėdama žodį ant liežuvio galo, tarsi jis taip ir neateitų, neišsigrynintų. Ir jis atėjo, va jis, mano žodis, galbūt jau kiek aprūdijęs, netreniruotas, bet dar toks pat tikras, geidžiantis būti perskaitytas ir išjaustas, geidžiantis būti išsakytas. Mano gyvenime labai staiga atsirado papildomos muzikos. Ne tos muzikos, kurią klausai, jie sako, pasyviai , esi žiūrovas, - bet tai netiesa, nes kiekvienas yra muzikos veikėjas. Tačiau mano gyvenime atsirado muzikos, kurioje aš