Furgonėlis Dangaus

Susapnuoti lėktuvai išdygsta belaukiant stotelėje Iš kaži kur pakėlę bures ir sparnus ir keleivius Aš stebiu kaip jie tolsta kol mano rankovės apžengę Alkūnes kaip miške, palei jas ir nutrūksta ryšys - - -  Ieško šitaip gerai pasislėpusio mano buvimo Užrakinto lauke – mat kažkas ėmė trenkti per jį durimis To buvimo, kurs apsipažino mane besivejantis Ir kurio taip dailiai apsirengusio nepažinau Ir aš stoviu ir žiūriu į veidrodį. Jis nesako nė vieno moralo, bet aš jame įžvelgiu Akyse padalintas draugų bendrapatirtis Po delnais pasislėpusias svetimas baimes – ir saules Ir matau save svetimą veidrody. Jis nesako man nieko, jame glūdi šimtmečių patirtys Tūno prakeiksmai, juos užmiršau nugalėti Tūno vėjo atšipinti pattern‘ai Tūno mano pačios atminimas. Spalvomis pasislėpęs po ryškiu kontrastu Apsigaubęs spektrais, nejaukinta šviesa, kuri kandžiojas Mane slegiąs it siena, kurioj esą paslėptos elfiškos durys --- nepajėgiu jųjų surasti. Ir man sako iš

Pirmiausia: taip, žinau, nerašiau gerą milijoną metų. Tačiau yra ir gerų žinių - tą gerą milijoną, arba kaip dabar mėgsta sakyti, mileoną metų gerai gyvenau. Gana daug dirbau su fotografija, tad pirmiausiai - reklama: https://www.flickr.com/photos/121918536@N08/ Nežinau, kiek laiko ten gyvuos manasis foto-srautas, kiek laiko jo neapleisiu, bet stengiuosi po truputį tvarkyti ir rodyti kas, mano manymu, gali būti įdomu ne tik man vienai. Tai dabar daug fotografuoju ir daug tvarkau. Taip pat klausau keistų džiazovų  ir gipsy jazz gabalų, toliau gyvenu, valgau pusryčius, geriu kavą, glostau katę. Grįžtant prie nuotraukų, kadais ir netyčia išsprūdo tokia frazė kaip "labai professional" ir mano geriausias draugas Vy ėmė ir netyčia man ta tema padarė mielų vizitinių. Turėjau (po truputį jau dalinasi , taip, ne yra dalinamos, bet kažkaip išplaukia pačios) 50vnt, dabar čiut mažiau, smagios, minimalistinės. Man vis dar patinka Giedrės vardas, paminėtas ir vizitinėje, tad daba